- kelmutė
- kelmùtė sf. (2) 1. Kos152, J, LBŽ Pn, Rm žr. kelmutis: Eisma namučių, virsma kelmùčių, parneš mergos ropučių NmŽ. Šįmet nė kelmùčių nėr Skr. Jau nustojo dygti ir kelmùtės Kp. 2. F bot. Agaricus georgii.
Dictionary of the Lithuanian Language.